Norint kirsti mišką, būtina gauti reikalingus leidimus ir dokumentus

Reikalingi miškotvarkos projektai.

Beveik visais atvejais norint kirsti mišką reikalingi leidimai. Leidimus kirsti mišką privačioje valdoje išduoda Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai, kurių kontroliuojamose teritorijose yra numatyta kirsti mišką.

Leidimus gauti nėra paprasta – laukia eilė formalumų ir būtinybė pateikti daug dokumentų. Norint paspartinti procesą, pasiruošimo darbus geriausia patikėti patyrusių miškininkų komandai.

Leidimų nereikia tik smulkiems miško tvarkymo darbams: iškertant sausuolius ir vėjovartas, jaunuolynų iki 20 metų ugdymo kirtimams ir pan.

Lietuvoje miškas pirmiausia veisiamas ten, kur yra daugiau kaip 15 proc. nenašių žemių arba miškingumas nesiekia penktadalio teritorijos. Ypač skubiai želdinami pažeisti ar apleisti žemės plotai: apleisti karjerai, vandens telkinių pakrantės, kalvotos vietovės ir pan.

Miško auginimas trunka iki 200 metų ir ilgiau, todėl svarbu pasiruošti kokybišką miško želdinimo ir žėlimo projektą.

Atkuriant ar veisiant mišką vadovaujamasi norminiu dokumentu – Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais. Juose apibrėžti visi darbai, galima susipažinti su terminologija ir privalomais rodikliais, pažymėtos reikalingų dokumentų formos.

Rengtis miško atkūrimui būtina dar prieš jį kertant. Jei rengiamas miškotvarkos projektas, miško kirtimo būdai parenkami taikantis prie planuojamo atkūrimo būdo.

Miško atsodinimas turi būti vykdomas vadovaujantis želdinimo ir žėlimo projektu.

Miško želdinimas vykdomas sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis. Miško žėlimas yra natūralus atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos, arba taikant skatinančias priemones.

Mišką atsodinti reikia per 3 metus po iškirtimo – to nepadarius taikomos sankcijos ir baudos.

Atkuriant mišką rekomenduojama dirvą paruošti rudenį. Taip sukuriamos palankesnės sąlygos miško želdinių prigijimui ir tolimesniam augimui. Taip pat sumažėja arba išvengiama želdinių priežiūros darbų.

Tai kompleksiškas procesas, galintis užtrukti 2-4 mėnesius. Kaip tai vyksta iš eilės:

Pagal Jūsų pateiktą miško sklypo kadastrinį numerį, surenkame informaciją apie miške esančias medžių rūšis, jų amžių, apie miško priklausymą konkrečiai miškų grupei, galimus veiklos ribojimus ir pan.

Pirminio pokalbio metu konsultuojame, koks pajamų iš miško būdas Jums gali būti priimtiniausias. Gal norite tik parduoti medieną, o gal mišką su žeme? Išsiaiškiname kokios tikitės miško kainos, apžvelgiame rinkos kainas. Vadovaudamiesi surinkta informacija, pateikiame preliminarų miško pirkimo pasiūlymą. Pasiūlymas nėra įpareigojantis – jo galima atsisakyti bet kuriuo metu.

Jei preliminari kaina yra priimtina, į Jūsų mišką nemokamai siunčiame miškininką, kuris įvertina realią miško būklę. Po miškininko vizito pateikiame galutinį pasiūlymą.

Jei galutinė kaina tinkama, sudarome preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Tuomet Jums reikia atsakingam už Jūsų mišką Nacionalinės žemės tarnybos skyriui išsiųsti užpildytą pranešimą apie norą parduoti miško sklypą. Tada Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlo Jūsų mišką kaimyninių sklypų savininkams, nes jiems taikoma tokia pirmenybė. Praėjus 30 kalendorinių dienų nuo Jūsų pažymos pateikimo gaunate atsakymą su norinčių pirkti kaimynų sąrašu.

Jei tokių kaimynų neatsiranda, tuomet Jums kartu su pirkėju lieka susiderinti susitikimą pas notarą. Notarui patvirtinus Jūsų sandorį, gaunate visus pinigus ir miško pardavimo procesas laikomas baigtu.

Neiškirsto miško arba medienos pardavimas be žemės:

Nusprendus parduoti nenukirstą mišką (be žemės sklypo) ir/arba žaliavinę medieną (nukirstus medžius) atsiranda prievolė mokėti 5 proc. privalomuosius atskaitymus nuo pardavimo sumos.

Parduodant nenukirstą mišką arba žaliavinę medieną gali tekti susimokėti 15 proc. GPM mokestį. Šis mokestis taikomas, jeigu pardavimo suma per metus viršija 2500 Eur (2023 m.).

Miško su žeme pardavimas:

Parduodant mišką su žeme (įsigytą ar paveldėtą) taikomas 15 proc. GPM mokestis, skaičiuojamas nuo turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo. Šis mokestis netaikomas, kai įsigytas ar paveldėtas miškas išlaikomas nuosavybėje 10 metų. Taip pat GPM mokestis netaikomas, jeigu pardavimo kaina neviršija įsigijimo kainos.

Miško kainą lemia daug dalykų. Pirmą kartą mišką parduodančiam savininkui gali būti sunku įvertinti visus veiksnius, todėl tikrai padėtų profesionalūs miško vertintojai.

Miško kaina apskaičiuojama vertinant dviejų pagrindinių dalių – miško žemės ir medyno (medienos) – vertes.

Patys vertingiausi yra ketvirtos grupės ūkiniai miškai, kurie skirti nepertraukiamai tiekti rinkai medieną. Juose paprasčiausia ūkininkauti, greičiausiai gaunami reikalingi leidimai.

Miško kaina labiausiai priklauso nuo vyraujančių medžių rūšies, jų tūrio, brandumo bei žemės sklypui taikomų apribojimų. Miško vieta lemia nedaug.

Vertingesni yra brandūs ąžuolynai, spygliuočių miškai ir greitai augantys miškai derlingose žemėse.

Svarbu – ir miško plotas. Kuo daugiau turite ir kuo daugiau esate pasiruošę parduoti, tuo daugiau galite uždirbti.

Pradinė informacija apie miško vertę randama „Registrų centro“ išduodamame „Pažymėjime apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre“, kur nurodoma indeksuota žemės sklypo vertė ir vidutinė rinkos vertė.

Tačiau ši informacija gali nesutapti su realia situacija, kadangi gana dažnai paskaičiuotos vertės vėluoja atspindėti pokyčius rinkoje. Tiksliausią miško kainą galima sužinoti tik po girininko vizito, įvertinus faktinę situaciją miške.

Paveldėjus bet kokį turtą ir norint išsaugoti teises į jį, būtina per tris mėnesius nuo paveldėjimo įsigaliojimo kreiptis į notarą. Tokia pati tvarka galioja ir paveldėjus mišką.

Praleidus šį terminą, sueina senatis. Tuomet jau būtina pradėti sudėtingas teisines paveldėjimo įrodinėjimo procedūras, kurioms greičiausiai prireiks teisininko pagalbos.

Paveldint miškų ūkio paskirties sklypą, būtina gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinio skyriaus (pagal sklypo vietą) sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės.

Kai turtas paveldimas iš tėvų, vaikų, globėjų/rūpintojų, globotinių/rūpintinių, senelių, vaikaičių, brolių, seserų, vyro, žmonos, paveldėjimo mokesčio mokėti nereikia. Paveldint iš kitų šaltinių, mokamas paveldėjimo mokestis, kuris priklauso nuo turto vertės. Naujausią informaciją apie mokesčio dydį rasite Nacionalinės žemės tarnybos svetainėje.

Jei paveldėtą mišką parduosite nesuėjus 10-čiai metų po jo paveldėjimo, reikės susimokėti 15 procentų GPM mokestį nuo pardavimo sumos